Karantininių kenkėjų keliamos problemos

Karantininiais vabzdžiais - vadinamos tos jų rūšys, kurios neaptiktos šalyje, tačiau gali būti įvežtos ar savarankiškai patekti į ją, arba ribotai paplitusios šalies teritorijoje, tačiau oficialiai kontroliuojamos, ir kurios gali smarkiai kenkti augalams ar gadinti augalinę produkciją, tai yra – ekonomiškai svarbios (Directive, 2002). Oficialiai tokių vabzdžių kontrolę vykdo ta valstybinė įstaiga ar institucija, kuri šalies vyriausybė yra įgaliota vykdyti tam tikras augalų apsaugos funkcijas, apimančias prevenciją, židinių nustatymą ir jų likvidavimą, grindžiamą tarptautine augalų apsaugos konvencija ir šalies įstatymais. Aptikus įvežamuose augaluose ar importuojamuose augaliniuose produktuose karantinines vabzdžių rūšis, krovinys grąžinamas atgal (į šalį siuntėją), sunaikinamas, apdorojamas, keičiama paskirtis ar taikomos kitos apsaugos priemonės. Tarptautinė prekyba augalais ar augaliniais produktais plėtojama tarp šalių taip, kad, pateikus labai pagrįstus apsaugos reikalavimus bei taikomas priemones, sudarytų tik minimalūs trukdymai (Directyve, 2002). Pasaulyje yra šeši ekonominiai geografiniai regionai, kuriuose galioja saviti karantininių rūšių sąrašai, draudimai bei reikalavimai įvežti tam tikros rūšies augalus ar jų produkciją. Lietuva priklauso vienam regionui – Europos augalų apsaugos organizacijai (EAAO), apimančiai ir Viduržemio jūros baseino šalis.
Karantininiai organizmai – augalų ligos ir kenkėjai (virusai, bakterijos, grybai, nematodos, vabzdžiai ir erkės įvairiose vystymosi fazėse ir kiti organizmai), piktžolės ir jų sėklos, galinčios padaryti pastebimą žalą augalams ir augalinei produkcijai;
Karantininiai vabzdžiai ir erkės – tai rūšys:

  • turinčios ekonominę reikšmę (galinčios smarkiai kenkti augalams ar gadinti augalinę produkciją);
  • patvirtintos juridiniais dokumentais (augalų fitosanitarijos direktyva, žemės ūkio ministro įsakymas);
  • nepaplitusios apibrėžtoje teritorijoje (paprastai valstybėje ar žemyne) ir galinčios būti įvežtos ar savarankiškai patekti;
  • ribotai paplitusios, bet jų židiniai oficialiai (valstybės tarnybos) kontroliuojami

Vabzdžių ir erkių aptikimo būdai:

  • Vizualinis (pažeidimai, kiti veiklos pėdsakai – išnaros, išskyros, ekskrementai)
  • Mechaninis (purtymas, gaudyklės)
  • Fizikinis (šviesa, šiluma, rentgenas)
  • Cheminis (viliojimas jaukais, feromonais)

Vabzdžių ir erkių patekimo būdai:

  • Su derliumi: (auginimo technologija laukuose, slapukai)
  • Su transporto priemone ar pakuote: (sandarumas, slaptas užkrėstumas )
  • Sandėliavimo sąlygos: (drėgmė, temperatūra, ventiliacija)

Fitosanitarinis sertifikatas – dokumentas, patvirtinantis eksportuojamų ir importuojamų augalų ir augalinės produkcijos būklę. Jis turi būti užpildytas mašinraščiu lietuvių, anglų, vokiečių arba rusų kalba, patvirtintas antspaudu ir atsakingo karantino darbuotojo parašu (nurodant jo pareigas, vardą ir pavardę). Sertifikate negalimos klaidos ir taisymai. Jame turi būti nurodyti augalų botaniniai pavadinimai lotynų kalba, taip pat prekių kodų pagal Europos Ekonominės Bendrijos kombinuotąją prekių nomenklatūrą pirmieji keturi ženklai. Fitosanitarinio sertifikato originalas pateikiamas importuojant arba eksportuojant augalus ir augalinės kilmės prekes, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 599 „Dėl Augalinės kilmės prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš jos ir vežimo per ją tranzitu augalų karantino taisyklių patvirtinimo“. Fitosanitarinis sertifikatas galioja 14 kalendorinių dienų nuo jo išdavimo.

ISPM 15 standartai
Tarptautiniai Fitosanitarinių priemonių standartai ISPM 15- (International Standards for Phytosanitary Measures) yra Tarptautinės fitosanitarinės priemonės, nustatytos pagal Tarptautinę Augalų apsaugos Konvenciją (International Plant Protection Convention – IPPC), kurioje nurodyti tarptautiniam transportavimui naudojamų storesnių nei 6 mm medienos produktų apdorojimo reikalavimai. Pagrindinis minėtų standartų tikslas yra užkirsti kelią tarptautiniam augalų kenkėjų, ligų ir vabzdžių plitimui, galinčiam neigiamai paveikti augalus ar ekosistemas. ISPM 15 taikomas visai medienos tarai (padėklams, dėžėms, paklotams ir kt.)

Terminis apdorojimas (Apdorojimo kodas žymimas HT)
„Medinė tara turi būti termiškai apdorota pagal nustatytus laiko–temperatūros režimus, ne mažesnėje kaip 56ºC temperatūroje ne trumpiau kaip 30 min. Apdorotos turi būti visos medžio dalys (įskaitant šerdį). Siekiant šių parametrų tinka įvairūs energijos šaltiniai ar procesai. Pavyzdžiui, džiovinimas, karštas cheminis impregnavimas, mikrobangų ar kitoks apdorojimas gali būti laikomi terminiu apdorojimu, atitinkančiu šio standarto nustatytus reikalavimus“.

 

Sonine_uzklausa

*
*
*