Vakarinis lapgraužis

Vakarinis lapgraužis

Vakarinis lapgraužis (lot. Diabrotica virgifera virgifera ( Coleoptera: Chrysomelinae )) - suaugėlis 5-8 mm ilgio.Lerva gelsvai balta, raukšlėta, su ruda galvos kapsule, 10-18 mm ilgio. Patelės kūnas pilkšvai žaliai gelsvas su išilginiais dryžiais ant antsparnių. Patinų elitros tamsios, tikgaluose gelsvos dėmės. Abiejų lyčių vabalų šlaunys melsvai žalios ar pilkos suišorėje melsvai žaliu pakraščiu. Patelės kiaušinius pradeda dėti praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai išsirita iš lėliukių. Tai būna maždaug liepos pabaigoje. Kiaušiniai dedami prie kukurūzų stiebų viršutiniame žemės sluoksnyje, iki 15 cm gylyje. Tai žiemojanti stadija. Kiaušiniams būdinga diapauzė ir būtinas šalčio poveikis vystymosi reaktyvacijai. Lervos vystosi 71 parą, jei temperatūra 15°C, arba 27 dienas, jei temperatūra 29°C. Lervos vystosi šaknyse ir šalia jų. Jaunos lervos minta šaknelių plaušais, vyresnės šaknis visai nugraužia. Lėliukė būna dirvoje.
Didžiausią žalą padaro lervos. Jos apgraužia kukurūzų šaknis taip smarkiai, kad augalai nebeišsilaiko žemėje ir išvirsta laukuose. Suaugėliai pergraužia besiformuojančių burbuolių šilkinius siūlus, minta žiedadulkėmis, todėl augalai menkiau apdulkinami. Patekus vakarinio lapgraužio vabalams į šalį, praeina šiek tiek laiko, kol jų nemažai prisiveisia, ir tik tuomet išryškėja ekonominiai nuostoliai. Vakarinių lapgraužių suaugėliai neplinta su augalų sėklomis ar grūdais. Tarptautiniuose kroviniuose jie aptinkami tik burbuolėse ar žaliojoje kukurūzų masėje.
Lietuvoje šis kenkėjas dar nebuvo aptiktas, tačiau jau atkeliavęs iš Amerikos į Europą padarė daug žalos kukurūzus auginantiems ūkiams ir toliau sparčiai plinta.

Sonine_uzklausa

*
*
*