Žirninis grūdinukas

Žirninis grūdinukas

Žirninins grūdinukas (lot Bruchus pisorum ) - Žirninis grūdinukas pažeidžia vien žirnių grūdus. Pažeidimo požymiai išryškėja tik žiemą, laikant grūdus saugyklose. Išlindus kenkėjui į paviršių, grūde lieka apvali skylutė. Prieš tai grūdo paviršiuje galima įžiūrėti apvalų tamsesnį langelį, nes grūdo minkštimas būna išėstas — likusi tik odelė. Pažeistų grūdų daigumas sumažėja iki 75%. Tokie žirniai netinka nei sėklai, nei maistui.
Suaugę vabalai 4—5 mm ilgio, platūs, kresni, juodi, apaugę pilkšvais plaukeliais, kurie išsidėstę dėmelėmis, o antsparniuose sudaro skersinį įstrižą raištį. Priešnugarėlė dvigubai platesnė už savo ilgį. Antsparniai trumpi ir nepridengia galinių pilvelio segmentų, galva palinkusi apačion. Antenų 5 pirmieji nareliai ir priekinių bei vidurinių blauzdų viršūnė rausvos spalvos. Žydint žirniams, vabalai papildomai maitinasi žiedais ir lapais. Ryškiai geltonos spalvos lengvai pastebimus kiaušinius patelės deda ant ankščių. Kiekviena patelė gali padėti 130— 170 kiaušinių. Ant vienos ankšties jų būna iki 35. Maždaug po savaitės išsirita iki 6 mm ilgio gelsvos spalvos storokos, pakumpusios, su mažyte galva lervos, kurios sulenda į ankštis, o iš ten — į grūdus. Čia jos vystosi toliau. Jaunos lervos turi trumputes krūtinės kojas, vyresnės būna bekojės.
Viename grūde gyvena viena lerva. Čia ji vystosi 30— 45 dienas. Vasaros pabaigoje žirninio grudinuko lervos grūduose virsta lėliukėmis. Po 20—23 dienų išsirita jauni vabalai. Žiemoja suaugėliai grūduose, saugyklose. Pavasarį į lauką jie patenka su sėkla arba patys nuskrenda. Per metus išsivysto viena šio kenkėjo generacija.

Sonine_uzklausa

*
*
*