Kurmių keliamos problemos

Gerai išlavėjusi kurmių uoslė jiems padeda medžioti. Kietesnėje dirvoje jie įtraukia kaklą į plačius pečius, snukutį prispaudžia prie vienos letenėlės, o kita kasa. Į susidariusį plyšį įkiša galvą, pasispiria užpakalinėmis letenėlėmis ir stumiasi į priekį. Kai reikia, ropoja atbulas. Žemės perteklių pečiais ir pakaušiu išstumia į paviršių ir taip išrausia daugybę kurmiarausių. Jų valdos išraižytos paviršiniais urvais, kurie greitai užbyra žemėmis. Gilesni, magistraliniai urvai driekiasi per kelis aukštus, jie sujungti perėjomis, kur tykoma grobio. Maitinimosi takų sistema išdėstyta arčiau dirvos paviršiaus. Per parą vienas kurmis išrausia 4-5 m naujų takų. Kurmių būstai ovalūs, guoliai iškloti lapais, samanomis, žolėmis, būna 12-15 cm skersmens, ~ 0,5 m gylyje. Jie apjuosti žemesniais ir aukštesniais urvų apskritimais. Lizdai sujungti ir su didžiuoju apskritimu, nuo kurio į visas puses šakojasi koridoriai. Kiekvieno kurmio būstas skiriasi pakloto medžiaga, galerijų formomis ir takų skaičiumi. Kurmiai suėda daug lietaus sliekų, kurių veikla itin reikalinga dirvai, jie purena žemę, gerina aeraciją, išraustais kanalais oras greičiau pasiekia sodo ir daržo augalų šaknis. Didžiausia žalą kurmiai daro sodų vejai, išrausdami kurmiarausius.

Kurmiu problemos

Kenkėjai

Kurmis

Paslaugos

Kurmių naikinimas

Inventorius

Spąstai kurmiams

Sonine_uzklausa

*
*
*